Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
Įkurta 1990 m.
Trumpinys
Tipas
Agentūros pirmtakė
Jurisdikcija Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Būstinė Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g. 2
Vilnius, Lietuva
Metinis biudžetas {{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas Aušrinė Armonaitė
Darbuotojų skaičius
Aukštesnioji agentūra {{{Aukštesnioji}}}
Tinklalapis eimin.lrv.lt
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti
Ministerijos pastatas Gedimino pr. / Vasario 16-osios g.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija – Lietuvos Vyriausybės pagrindinė institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos ekonomikos reikalų srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendinanti valstybės politiką šiose srityse.

Vadovauja Ministro Pirmininko teikimu Lietuvos Respublikos Prezidento skiriamas ekonomikos ir inovacijų ministras.

Tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veiklos tikslai yra:[1]

  • formuoti valstybės ekonomikos politiką – bendrąją ekonominę (makroekonominę), konkurencijos, Europos Sąjungos vidaus rinkos, viešųjų pirkimų, pirkimų, atliekamų perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje (toliau kartu – viešieji pirkimai), koncesijų, vidaus prekybos (įskaitant alkoholio ir tabako kontrolę), mokėjimų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos, prekių ir paslaugų reklamos, netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, žmogiškųjų išteklių plėtros, reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo – ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
  • formuoti konkurencingumo didinimo valstybės politiką – palankios aplinkos verslui kūrimo, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros, geresnio reglamentavimo priemonių taikymo reguliuojant ūkio subjektų veiklą (administracinės ir kitos reguliavimo naštos mažinimo, teisės aktų supaprastinimo, teisinio reguliavimo kokybės gerinimo), verslo priežiūros, įmonių teisės, valstybės valdomų įmonių, valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo, investicijų, eksporto skatinimo, technologijų, inovacijų, metrologijos, standartizacijos, akreditacijos, kosmoso, pramonės ir paslaugų plėtros, turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų – ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
  • formuoti valstybės politiką valstybės informacinių išteklių, dokumentų pakartotinio naudojimo ir informacinės visuomenės plėtros srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmuoju LR finansų, prekybos ir pramonės ministru 1918 m. lapkričio 11 d. paskirtas Martynas Yčas. Nuo 1923 m. vid. pramonės, prekybos sritys atskirai neišskiriamos, o perduotos finansų ministerijai, kurioje vėliau buvo organizuotas atskiras pramonės departamentas.

Formuojant pirmąją atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atsisakyta komitetų ir ūkiui vadovauti buvo įsteigtos 5 ministerijos: Ekonomikos, Energetikos, Materialinių išteklių, Pramonės, Prekybos. Pirmosios dvi – Ekonomikos ir Energetikos – ministerijos be žymesnių reorganizacijų išliko iki Ūkio ministerijos įsteigimo.[2]

1991 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba panaikino pramonės ministeriją, nustatydama, kad pramonės įmonių steigėjos funkcijas vykdo Ekonomikos ministerija, o jų materialinio ir kito aprūpinimo funkcijas – Materialinių išteklių ministerija.

1991 m. spalio 3 d. įstatymu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba panaikino Prekybos ministeriją, įsteigdama prekybos ir materialinių išteklių ministeriją.

1992 m. spalio 30 d. įstatymu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pertvarkė Prekybos ir materialinių išteklių ministeriją į Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministeriją, kuri po to išliko nepakitusi iki ūkio ministerijos įkūrimo.

Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. gruodžio 16 d. įstatymu panaikino ekonomikos, energetikos, pramonės ir prekybos ministerijas ir įsteigė Ūkio ministeriją, kuri darbą pradėjo 1996 m. gruodžio 19 d.

2009 m. sausio 12 d. įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas atkūrė Energetikos ministeriją.[3]

2019 m. pervadinta į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją.

Dabartinė vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2020 m. gruodžio 11 d., ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovauja Aušrinė Armonaitė.

Viceministrai – Jovita Neliupšienė, Eglė Markevičiūtė, Vincas Jurgutis, kanclerė - Iveta Paludnevičiūtė.[4]

Ministrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ministras Partija Laikotarpis[5] Ministrų kabinetas
Nuo Iki
Ekonomikos ministerija (1990 – 1994 m.)
1 Vytas Navickas Valstiečių liaudininkų sąjunga 1990 m. sausio 17 d. 1991 m. gegužės 30 d. K. Prunskienės
A. Šimėno
G. Vagnoriaus
2 Albertas Šimėnas Krikščionių demokratų partija 1991 m. gegužės 30 d. 1992 m. liepos 21 d. G. Vagnoriaus
3 Vytas Navickas Valstiečių liaudininkų sąjunga 1992 m. liepos 21 d. 1992 m. gruodžio 17 d. A. Abišalos
4 Julius Veselka Demokratinė darbo partija 1992 m. gruodžio 17 d. 1994 m. birželio 9 d. B. Lubio
A. Šleževičiaus
5 Aleksandras Vasiliauskas Demokratinė darbo partija 1994 m. birželio 9 d. 1995 m. spalio 5 d. A. Šleževičiaus
6 Vytas Navickas Nepriklausomas 1995 m. spalio 5 d. 1996 m. kovo 19 d. A. Šleževičiaus
7 Antanas Kaminskas Demokratinė darbo partija 1996 m. kovo 19 d. 1996 m. gruodžio 10 d. L. Stankevičiaus
Ūkio ministerija (1996 – 2019 m.)
8 Vincas Babilius Tėvynės sąjunga 1996 m. gruodžio 10 d. 1999 m. birželio 10 d. G. Vagnoriaus (II)
9 Eugenijus Maldeikis Nepriklausomas 1999 m. birželio 10 d. 1999 m. lapkričio 11 d. R. Pakso
10 Valentinas Milaknis Nepriklausomas 1999 m. lapkričio 11 d. 2000 m. lapkričio 9 d. A. Kubiliaus
11 Eugenijus Maldeikis Liberalų sąjunga 2000 m. lapkričio 9 d. 2001 m. vasario 14 d. R. Pakso (II)
12 Eugenijus Gentvilas Liberalų sąjunga 2001 m. vasario 14 d. 2001 m. liepos 12 d. R. Pakso (II)
13 Petras Čėsna Socialdemokratų partija 2001 m. liepos 12 d. 2004 m. gruodžio 14 d. A. Brazausko
14 Viktoras Uspaskich Darbo partija 2004 m. gruodžio 14 d. 2005 m. birželio 21 d. A. Brazausko (II)
15 Kęstutis Daukšys Darbo partija 2005 m. birželio 29 d. 2006 m. liepos 18 d. A. Brazausko (II)
16 Vytas Navickas Nepriklausomas 2006 m. liepos 18 d. 2008 m. gruodžio 9 d. G. Kirkilo
17 Dainius Kreivys Tėvynės sąjunga 2008 m. gruodžio 9 d. 2011 m. kovo 17 d. A. Kubiliaus (II)
18 Rimantas Žylius Tėvynės sąjunga 2011 m. kovo 17 d. 2012 m. gruodžio 13 d. A. Kubiliaus (II)
19 Birutė Vėsaitė Socialdemokratų partija 2012 m. gruodžio 13 d. 2013 m. birželio 3 d. A. Butkevičiaus
20 Evaldas Gustas Socialdemokratų partija 2013 m. birželio 11 d. 2016 m. gruodžio 13 d. A. Butkevičiaus
21 Mindaugas Sinkevičius Socialdemokratų partija 2016 m. gruodžio 13 d. 2017 m. spalio 13 d. S. Skvernelio
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (nuo 2019 m.)
22 Virginijus Sinkevičius Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2017 m. lapkričio 28 d. 2019 m. lapkričio 30 d. S. Skvernelio
23 Rimantas Sinkevičius Socialdemokratų darbo partija 2020 m. birželio 30 d. 2020 m. gruodžio 11 d. S. Skvernelio
24 Aušrinė Armonaitė Laisvės partija 2020 m. gruodžio 11 d. dabar I. Šimonytės

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]